- sąšlava
- są́šlava sf. (1) 1. R, MŽ, NdŽ koks šlamas, šiukšlė: Žiūrėk, pas juos ir namuose iššlavinėta, išdulkinta, niekur šapelio, niekur sąšlavėlės Žem. 2. scom. R prk. menkas, prastas, be moralės žmogus: Tas visų (žmonių) neverčiausias, tas žmonių są́šlava KI24. Tu, są́šlava būdamas, dar didžiuosies J. Ką ji bus mokytoja – tokia są́šlava Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.